Niūforesto ponis (New Forest pony)

Kilmė - Niūforesto (New Forest) vietovė Anglijos pietinėje dalyje.

Aukštis - Apie 1,35-1,45m.

Spalva - Visos spalvos galimos, išskyrus keršus ir margus.

Būdas - Niūforesto ponio būdas romus ir patikimas. Jis yra geros prigimties ir draugiškas.

Išvaizda - Galva panaši į arabų arklių, akys išraiškingos, šnervės didelės. Nugara ilga ir stipri, gogas žymus. Kojos tiesios, bet nevisada taisyklingos formos.

Tinkamumas - Niūforesto poniai labiausiai tinka jodinėti vaikams.

Eisena - šių ponių žinginė ir risčia niekuo neišsiskiria, tačiau jie gerai bėga risčia ir šokinėja.

Specialios pastabos - Niūforesto poniai pavadinti pagal Niūforesto viržynus ir Hempšyro miškus, vietoves, Anglijoje kur atvyksta daug lankytojų. Čia poniai gyvena laisvi  ir nuo mažumės dažnai susitinka su žmonėmis. Todėl jie yra mažiau baikštūs už kitus laisvėje gyvenančias ponių veisles.

Praeityje Niūforesto ponai buvo kryžminami ir su anglų grynakraujais, ir su arabų arkliais veislei pagerinti, tai matyt, nes daugeliui jų būdinga didelė ir liekna galva.

Niūforesto ponių treniravimas:

Norikas (Noriker, Pinzgauer)

Kilmė - Austrijos ir Vokietijos alpės.

Aukštis - Apie 1,65-1,75m.

Spalva - Būdingiausios spalvos yra tamsiai ruda, juoda ir kaštoninė, su nedaugeliu dėmių (bėra). Taip pat gali būti dėmėtos, pilkos ir keršos spalvos.

 Anksčiau buvę įprasti tigro rainumo norikai dabar reti.

Būdas - Norikai iš prigimties ramūs ir darbštūs. Tai darbui tinkami arkliai.

Išvaizda - Norikų snukis ilgas, draugiškos išraiškos, suplota nosimi. Kaklas tvirtas, banguotais karčiai. Krūtinės apimtis apie 205-215cm. Plačioje nugaroje gogas mažai išsiskiria, tačiau ilgas ir platus pasturgalis yra kiek gūbriuotas. Uodega išaugusi iš žemai ir yra banguota. Tvirtoms, trumpoms ir plačiai išdėstytoms norikų kojoms būdingos žavios kojinės.

Tinkamumas - Norikai naudojami kaip darbiniai arkliai, tačiau tinka ir paprastam jodinėjimui.

Eisena - Norikai - plataus žingsnio eidininkai. Risčia nėra labai lygi.

Specialios pastabos - Šios veislės vardas kilo iš Noriko, romėnų vasalinės provincijos, kuri buvo Austrijos ir Bavarijos Alpėse, netolii Haflingo.

Šios dvi veislės yra artimai giminingos. Veislę 1565 m. pripažino Zalcburgo arkivyskupas, tuomet buvo įsteigta Zalcburgo kilmės knyga. Paskutiniais šimtmečiais ši veislė buvo pastoviai kryžminama su kladburgais, klaidsdeiliais (sunkiaisiais škotų arkliais) ir kitomis darbinių arklių veislėmis.

Šagijos arabas (Shagya Arabian)

Kilmė - Iš pradžių Vengrija, dabar Čekija, Slovakija, Lenkija bei Rusija.

Aukštis - Apie 1,52 m.

Spalva - Visada būna tik širma (pilka).

Būdas - Šagijos arabas yra gabus viskam, noriai mokosi ir yra protingas.

Išvaizda - Šagijos arabas primena grynakraujį arabų arklį, tačiau yra kiek didesnis ir stipresnis. Galūnės tvirtesnės negu grynakraujo arabų arklio.

Tinkamumas - Iš pradžių arabai buvo auginami kaip kavalerijos arkliai, tačiau dabar jų savybės geriausiai pasireiškia juos naudojant kaip kinkomuosius arklius.

Eisena - Šio kilnaus arklio judesiai visuose aliūruose yra įspūdingi, taip pat jie gerai šokinėja.

Specialios pastabos - Šagijos arabai nėra grynakraujai arabų arkliai. Ši veislė atsirado kryžminant vietines vengriškas kumeles su arabų veislės eržilais, iš kurių geriausiai pasirosė 1836 m. į šalį įvežtas eržilas Šagija (Shagya).

Quartero arklys

Kilmė - JAV.

Aukštis - 1,52-1,60.

Spalva - Quartero arkliams leistinos visos lygios spalvos.

Būdas - Paprastai šie arkliai yra puikaus temperamento ir labai protingi. Jie visai ramūs ir patikimi.

Išvaizda - Quartero arklio galva maža, plačia kakta, plačiu žandikauliu ir didelėmis, išraiškingomis akimis. Gokas menkai išsiskiriantis, tačiau užpakalinės kojos labai raumeningos.

Galūnės tvirtos, trumpomis slėsnomis, plačiomis, plokščiomis ir žemomis kulkšnimis bei raumeningomis šlaunimis ir blauzdomis.

Tinkamumas - Quartero arkliai idealiai tinka vesterniškam jodinėjimui.

Eisena - Šie arkliai yra greiti, išlaikantys pusiausvyrą ir labai manevringi. Raumeningas šių arklių pasturgalis ir kojos leidžia jiems staiga pagreitėti, oasisukti ir sustoti.

Specialos pastabos - Quartero arkliai yra seniausia ir populiariausia amerikietiškų arklių veislė. 

Veislė kilo iš arabų arklių, kuriuos į Ameriką atvežė ispanai. Vėliau ji sutaurinta anglų grynakraujų arklių įvežtų iš Anglijos krauju.

Amerikoje arklių lenktynės tapo labai populiarios XVII ir XVIII amžiuje. Hipodromų nebuvo, todėl arkliai paprastai lenktyniaudavo gatvėse, sutartiniu atstumu, kuris retai buvo kada ilgesnis  nei ketvirtis mylios (400m.)

Norint laimėti arkliui tekdavo greit keisti greitį ir aplenkti likusius . Kadangi ši veislė buvo greitesnė už kitas, tai ir buvo pavadinta Quartero vardu.

THE END

Pietų Vokietijos sunkusis arklys (Suddeutsches Kaltblut)

Kilmė - Vokietija.

Aukštis - 1,44-1,55m

Spalva - Pietų Vokietijos sunkieji arkliai būna ryškios kaštoninės spalvos.

Būdas - Šie arkliai dažniausiai kinkomi į vežimus ar karietas. Yra ramaus  ir švelnaus būdo.

Išvaizda - Pietų Vokietijos sunkusis arklys yra nedidelis, manevringas kinkomas arklys. Jo kilni galva ypač gerai matoma, nes kaklas trumpas, o karčiai lynų spalvos. Krūtinė plati, gili, nugara stipri. Kojos stiprios, su mažais šepetukais.

Tinkamumas - Pietų Vokietijos sunkusieji arkliai daugiausia naudojami darbams.

Eisena - Vidutinio dydžio Pietų Vokietijos sunkusis arklys yra lankstesnis už kitus darbinius arklius. Tiek jų žinginė, tiek risčia yra greitos.

Specialios pastabos - Pietų Vokietijos sunkusis arklys yra lengviausias iš vokiečių darbinių arklių ir jis yra labai kilnios prigimties.