Kilmė - Austrijos ir Vokietijos alpės.
Aukštis - Apie 1,65-1,75m.
Spalva - Būdingiausios spalvos yra tamsiai ruda, juoda ir kaštoninė, su nedaugeliu dėmių (bėra). Taip pat gali būti dėmėtos, pilkos ir keršos spalvos.
Anksčiau buvę įprasti tigro rainumo norikai dabar reti.
Būdas - Norikai iš prigimties ramūs ir darbštūs. Tai darbui tinkami arkliai.
Išvaizda - Norikų snukis ilgas, draugiškos išraiškos, suplota nosimi. Kaklas tvirtas, banguotais karčiai. Krūtinės apimtis apie 205-215cm. Plačioje nugaroje gogas mažai išsiskiria, tačiau ilgas ir platus pasturgalis yra kiek gūbriuotas. Uodega išaugusi iš žemai ir yra banguota. Tvirtoms, trumpoms ir plačiai išdėstytoms norikų kojoms būdingos žavios kojinės.
Tinkamumas - Norikai naudojami kaip darbiniai arkliai, tačiau tinka ir paprastam jodinėjimui.
Eisena - Norikai - plataus žingsnio eidininkai. Risčia nėra labai lygi.
Specialios pastabos - Šios veislės vardas kilo iš Noriko, romėnų vasalinės provincijos, kuri buvo Austrijos ir Bavarijos Alpėse, netolii Haflingo.
Šios dvi veislės yra artimai giminingos. Veislę 1565 m. pripažino Zalcburgo arkivyskupas, tuomet buvo įsteigta Zalcburgo kilmės knyga. Paskutiniais šimtmečiais ši veislė buvo pastoviai kryžminama su kladburgais, klaidsdeiliais (sunkiaisiais škotų arkliais) ir kitomis darbinių arklių veislėmis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą